Energetinės bendrijos vienija nuo kelių iki kelių tūkstančių jos narių, kurie per kolektyvinius energetinius veiksmus yra skatinami įsitraukti į energetikos sistemą – gaminti-vartoti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir tarpusavyje dalintis sukuriama nauda.

Tradiciškai pasyvūs energijos vartotojai, tapę energetinės bendrijos nariais, tampa ir aktyviais jos gamintojais ar gaminančiais vartotojais. Bendruomenėje derinami ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai tikslai leidžia integruoti vartotojus nepriklausomai nuo jų pajamų ir galimybių pasinaudoti kapitalo ištekliais.

Energetinės bendrijos Lietuvoje gali veikti viešųjų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, pagrindu.

Energetinė bendrija savo dalyviams turėtų teikti aplinkos apsaugos, ekonominę arba socialinę naudą, pvz.:

• Aplinkos projektai – tvarumo klausimams spręsti;
• Gerovės projektai – pažeidžiamų ir socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti;
• Švietimo projektai – geresnio mokymosi prieinamumui užtikrinti;
• Poilsio projektai – sveikos ir aktyvios bendruomenės skatinimui;
• Kultūros projektai ir kt.